2012 m. spalio 19 d., penktadienis

Pyragas su karamelizuotais persikais



Šis yra vienas skaniausių pyragų, kuriuos kada nors teko gaminti. toks minkštas, toks aromatingas. Aš ji vasarą gaminau, kai buvo persikų metas, bet kadangi persikus šviežius reikia apvirti, tai puikiai tiks ir konservuoti, na dar su konservuotais nebandžiau, bet manyčiau, kad turi būti panašus efektas.

Matuoti visus ingredientus reikės stikline iš po jogurto, 125 g. talpos kitaip ir nebandykite 


1 stiklinė natūralaus riebaus jogurto 
2,5 stiklinių cukraus
3 stiklines miltų
1 stiklinė extravergine olive oil
1/2 vanilės lazdelės
3 kiaušinių
8 г kepimo miltelių
druskos žiupsnelio

Persikams, na kadangi gaminsim iš konservuotų neaprašysiu viso proceso, kuris vyksta su šviežiais, taigi reikės aštuonių konservuotų persikų puselių 

Karamelei gaminti reikės 3 valg. šaukštų vandens ir 3 valg. šaukštų cukraus


Pagaminame karamelę, kol nepatamsės, iki tamsesnės gintarinės spalvos. Apie dešimt minučių nuo virimo momento praeina maždaug. Tada sirupąperpilkite į kpimo formą, ir tolygiai paskirstykite, ant syrupo išdeliokite skiltelėmis supjaustytus persikus. Dar kelis persikus, na jų puseles supjaustykite kubeliais.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais. 
Orkaitę įkaitiname 175°С. 
Kiaušinių baltymus atskirkite nuo trynių. Suplakite trynius su cukrumi, pridėkite jogurtą, aliejų, miltus su kepimo milteliais, vanilės sėmenis ir druską. viską gerai išplakite. Šmaišykite persikų kubelius. Atskirame inde suplakite iki pūtų konsistencijos baltymus ir galiausiai šmaišykite juos į bendrą masę, atsargiais judesiais iš viršaus į apačią.
Tešlą išpilkyte į formą, kurioje jau ilsisi persikų ornamentas ir tegul keliauja į orkaitę, keps apie 45 minutes. Patikrinkite mediniu pagaliuku, kepimo būklę, ir jei pagaliukas lieka sausas, galite išimti pyragą ir leisti jam atvėsti apie dešimt minučių. Tada išimkite iš formos ir pateikite prie arbatos ar su vaniliniais ledais, ar su plakta grietinėle.... 


Buon appetito da Viktorija Mele 

2012 m. spalio 6 d., šeštadienis

Pyragas su rūkytu kumpiu, radicchio ir sūriu


Štai ir prasidėjo ruduo... Rytais mus gaubia rūkas, dieną dar šildo spalio saulė, bet spalvoti ir krentantys lapai nuo medžių, žiemos kolekcijos parduotuvių vitrinose byloja apie vasaros pabaigą. Šis ruduo man ypatingas, daug nuostabių dalykų atsitiko ir dar atsitiks, bet ir sunkus šis ruduo, daug permainų, naujovių, išgyvenimų. 
Gaminti laiko turiu daug mažiau, o noro įamžinti kūrinius dar mažiau... Su ilgesiu atverčiu blog puslapį ir pasižiūriu į šį neveikimą... Todėl laikas pabusti ir padžiuginti Jus nuostabiais šiltais patiekalais. 

Pasakiškas pyragas, tokio pyrago gabalas su taure raudonojo vyno gali tapti puikia single girl vakariene, o jei  dar pagaminsime kokias lapų salotas, tai visai tiks ir šeimos vakarienei. 

Mums reikės
 jau pagamintos sluoksniuotos tešlos gabalo 250 g. 
viernos galvos raudonojo radiccchio 
200 g. rūkyto kumpio speck 
2 kiaušinių 
vieno nedidelio raodonojo svogūno 
apie 100 g. tarkuoto emmental, sūrio 
nedaug grietinėlės 
alyvuogių aliejaus
druskos

smulkiai supjaustome svogūną ir radicchio, apkepiname alyvuogių aliejuje mažai pasūdome, įdedame smulkiai supjaustytą kumpį ir dar pakepiname kelias minutes. 
Atskirame dubenėlyje suplakite kiaušinius, grietinėlę ir sutarkuotą sūrį. 
Įkaitinkite orkaitę ir padenkite kepimo skardą kepimo popieriumi ir plonai iškočiota tešla. Radicchio, kumpio masę sudėkite į kiaušinių mišinį ir sumaišykite, tada išpilkite į tešlą ir kepkite apie pusvalandį 180 o C temperatūroje. 

Kai iškeps palikite atvėsti, nes karštas pyragas nesipjaustis. 

Buon appetito da Viktorija Mele 







2012 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis

pieniškos bandelės


Štai ir atkeliavo , pagaliau ir orkaitėje galima kepti. Visą vasarą pasisekė praleisti keliaujant ir ragaujant tai, ką gamino mano mylymieji. Vat lyja už lango ir taip norėtųsi dar kartelį suvalgyti tėčio cepelinus, manos kūgelį, arba senovinį lietuvišką patiekalą, jaunų bulvių su spirgučiukais ir voveraitėmis ir kiaulės riebalais, berods... arba keptą orkaitėje žuvį, pagal mamą, arba sesės gaminamas užtepėles ant bageto duonos skrebučių... ir tai galėčiau ilgai ir ilgai dar tęsti šį sąrašą nuostabaus maisto, kurio teko ragauti Vilniuje, namuose. Norėčiau tik pasakyti, kad Vilniaus restoranai mane kiek nuliūdino, na apie tai parašysiu vėliau, jei bus noro kritikuoti :D 

O štai šie duoniukai yra pasakiški, kaip tik artėjant mokslo metams jie puikiai tinka ir pusryčiams ir užkandžiui mokykloje. Pertepti sviestu arba sūrio kremais, arba su uogiene, arba kaip sumuštinukai su mėsa. Nors kai pamačiau tiek cukraus recepte, pagalvojau, kad jie tiks tik kaip saldi duona, bet ne, cukrus ne tiek jau jautėsi. 

sviestas  50 
miltai     500
pienas   300
druska   7
mielės    25
cukrus    60

patepimui pieno ir kiaušinio plakinio, arba kaip aš tik sviestu patepiau, todėl duoniukai ne tokie apskrudę ir blizgantys. 

ištirpinkite mieles nedideliame kiekyje vos šilto pieno ir įberkite du šaukštus cukraus. Gerai išmaišykite. Suberkite miltus, druską ir cukrų į puodą ir išmaišykite, tada įpilkyte ištirpintą sviestą, pieną ir ištirpintas piene mieles. Viską išmaišykite, išminkykite elastingą tešlą. Minkykite apie dešimt minučių ant pabarstyto miltais stalo. Galiausiai tešlos kamuolį dėkite į kokį indą ir užklokite švariu medvilniniu rankšluosčiu. Palikite augti šiltoje vietoje. Aš dažniausiai dedu į orkaitę, kurioje įjungiu tik ŠVIESĄ, pabandykite, gerai labai auga. Apie pusantros valandos, arba po dviejų valandų, na stebėsite, kad tešlos padvigubėtų. Tada suformuokite daug duonos kamuoliukų, apie trisdešimt gramų kiekvienas. Skardas vėl palikite šiltoje vietoje, kur duoniukai galės dar paaugti apie pusvalandį laiko. Tuo metu įkaitinkite orkaite iki 220 С. Sutepkite arba sviestu arba plaktu kiaušiniu su pienu ir kepkite orkaitėje apie dvidešimt minučių, aštuoniolika...kol duoniukai neapskrus. 

Buon appetito da Viktorija Mele 

2012 m. rugpjūčio 23 d., ketvirtadienis

Apelsinų ir pankolių dietinės salotos.





2 vidutinio dydžio pankoliai
2 dideli apelsinai
Sauja juodų alyvuogių kalamata arba tadgiasche rūšies (jei patinka)
Itin tyro alyvuogių aliejaus
Druska
Pipirai

·       Nuplauti pankolius, nulupti apelsinų žievę
·       Pankolius supjaustyti labai plonai, kaip carpaccio, o apelsinus gabaliukais atskiriant minkštimą nuo odelių.
·       Sudėkite viską į dubenį ir išmaišykite su aliejumi, druska, alyvuogėmis.
·       Jeigu patinka, prieš serviruojant papuoškite balzaminio acto kremu ir pabarstykite šviežiai maltais pipirais.

Buon appetito da Viktorija Mele

2012 m. rugpjūčio 8 d., trečiadienis

Italijos skonis. Straipsnis GERAS SKONIS žurnalui.


Viktorija Blazevic in Mele Geram Skoniui iš Italijos 

Žmogus negali gerai mąstyti, 
gerai mylėti, gerai miegoti,
 jeigu nėra gerai pavalgęs. 
Virginia Woolf. 

Iš ko gi padaryta Italija? Iš gargždančių šviežumu marškinių ir odinių batų? Iš raudonųjų ferrari? O gal iš žinomų dizainerių baldų? Iš senųjų bažnyčių, atgimimo epochos meno kūrinių? 
Ne… Italija padaryta is aromatinės espresso kavos, iš permatomais griežinėliais supjaustyto vytinto kumpio su saldžiais melionais, iš garuojančios makaronų lėkštės, iš daugelio dešimčių sūrių, iš aromatinių citrinų ir apelsinų, iš šokolado, iš šviežios žuvies.  Italijoje teka aliejaus upeliai ir ją supa vyno jūros.

“Valgyti” italams prilygsta “gyventi”. Italijoje prie stalo bendrą kalbą ras ir aršiausi politikos priešai, ir skirtingų futbolo komandų sirgaliai, ir Pietu Tirolio santurus gyventojas su saulėto Neapolio nenuorama. Italus vienija maistas, meilė virtuvei, meilė savo kilmės teritorijos produktams. 
Italai yra pamišę dėl maisto. Beveik visas jų gyvenimas sukasi tarp “padaryti produktus” (išauginti, išdirbti), toliau “pirkti produktus”, kitas etapas “gaminti iš produktų” ir gal svarbiausia ir maloniausia dalis “suvalgyti produktus’’. Dar geriau, kai mėgaujamasi maistu geroje draugijoje. Tai reiškia ne šiaip paplepėti prie vyno taurės: aptariamas visas gaminimo procesas: nuo starto iki finišo, arba tiesiog harmoningas meniu, kuris dažniausiai susideda iš: užkandžių (it. antipasti); užkandžių kiekis svyruoja tarp trijų ir dešimties, tada keliaujama prie pirmojo patiekalo (it. primo) – tai makaronų arba ryžių patiekalai, po kurių kelionė persikelia prie antrojo (it. secondo), kuris dažniausiai būna mėsos arba žuvies arba koks sudėtingesnis daržovių patiekalas, kurį ruošiant yra naudojamos ne tik daržovės, bet ir įvairių rūšių sūriai, ko Italijoje tikrai nesuskaičiuojama galybė. Prie žuvies ar mėsos patiekalų pateikiami ir garnyrai (it. contorno) - tai gali  būti lapų salotos, ar ant griliaus keptos daržovės, ar bulvės užkeptos orkaitėje ir panašiai. Žinoma garnyras privalo būti harmoningai susijęs su antruoju patiekalu: koks antrasis, toks atitinkamas garnyras prie jo ir bus, ir negalvokite, kad čia pabaiga, dar atneš šviežių, gaivinančių sezoninių vaisių, arba citrinų šerbetą. Kas norėtų dar pasistiprinti belaukiant deserto, gali pasmaguriauti įvairių rūčšių sūrių, kurie dažniausia patiekiami ant medinio padėklo. Ši tradicija skirta  atgaivinti skonio receptorius. Tada jau galima pereiti prie deserto (it. dolce), po kurio keliauja espresso kava (it. caffè). Bet dar ne viskas: didysis finišas – digestivo: liaudiškai tariant ammazza caffè (it. kavos žudikas). Tokios vakarienės ir pietūs trunka nuo dviejų iki penkių valandų giriant maistą ir virėją, bendraujant. 
Žinoma kiekvienų pietų ir vakarienės metu patiekalai yra lydimi vynu bei vandeniu. Vyno kaip vandens negeriama, vynu užsigeria valgį. Gerti vyną bevalgant - tai ne tik tradicijos, bet pats geriausias ir natūraliausias būdas pajusti vyno kokybę: daugybė vynų dėl didelio kiekio rūgšties arba dėl išskirtinio lengvumo tik kartu su tam tikrais patiekalais atskleidžia savo skonį. Tuo tarpu intensyvūs, vaisiniai fruttati, floreali geriausiai dera su labai paprastais patiekalais. Yra kelios pagrindinės vyno derinimo taisyklės: baltojo aromatinio vyno niekada negalima patiekti prie dich, selvaggina, tuo tarpu, prie žuvies nesiūlyti sudėtingų raudonųjų. Vakarienės metu pirmiausia geriami balti vynai, po to raudonieji, pradžioje mažiau alkoholio turintys, vėliau turintys jo daugiau. Sudėtingiausia suderinti labai gerą vyną: gero gamintojo, gerų metų su atitinkamu patiekalu. Toks vynas dažniausiai dominuoja ir užgožia daugelio patiekalų skonį ir aromatą. Dažnai restoranų šefai kariauja su somelje, kad paskutinieji neįneštų labai svarbių vyno etikečių į vynų kortą. Kadangi jį užsakiusysis pasidžiaugs vynu, bet nepajus patiekalo skonio. 
Vidutinės kokybės vynai, subalansuoto rugštingumo, yra labai derinami su maistu. Jeigu patiekalas yra riebus, skanus, reikia paprasto vyno, su legvu rugštumu. 
Galima derinti vyną ir pagal patiekalų spalvą. Prie makaronų su cukinijomis ir krevetėmis, prie vištienos krūtinėlės arba risotto (tik netaisykite prašau į daugiaryžių) su sviestu ir parmezano sūriu, tiks baltasis vynas. O troškintą šerno mėsą tikrai labai skanu bus užgerti dešimties metų išlaikymo Brunello di Montalcino raudonuoju. 
Kaip jau minėjau, vakaro pabaigoje atkeliauja digestivo. Kas pažodžiui išvertus iš italų kalbos reiškia „virškinamasis“. Šis gėrimas skatina skrandžio sakų gamybą ir pagerina virškinimą, kas beje aišku jau iš pavadinimo. Dažniausiai digestivo vaidmenį atlieka karčiosios trauktinės (it. Amari, pvz. Fernet Branca), grappa ir kai kurie likeriai (pvz. Limoncello - citrinų likeris, labai populiarus digestivo).  


Italijos dalelytės visame pasaulyje ir Lietuvoje. 
Yra produktų, kurie turi garbę pristatyti savo žemę ir net atspindėti savo gimimo vietos asmenybę, savo istoriją, savo kultūrą. Italijos teritorijai atstovauja aibė visame pasaulyje žinomų produktų.  Girdi kažką vartojant žodį „apelsinai“ ir galvoji apie Siciliją, Tropėjos svogūnai ir įsivaizduoji saulėtą Kalabriją, girdi mozzarella di buffala ir galvoji apie Neapolį, girdi parmidžianas ir galvoji apie Parmą, gianduja – Torino, balzaminis actas  Modena… Nekalbant apie skystą Italijos auksą - itin tyrąjį alyvuogių aliejų (olio extravergine di oliva) ir visame pasaulyje gerbiamus vynus. 
Lietuva taip pat pamilo itališkus maisto produktus, ypač sūrius, vytintą kumpį, itin tyrąjį alyvuogių aliejų ir vynus. Kartą Vilniuje nuėjau į prekybos centrą ir stovėdama prie sūrių skyriaus mačiau kaip žmonės nežinojo nieko apie keistos formos itališką sūrį scamorza, o ir pardavėja negalėjo nieko jiems papasakoti, galiausiai pasakė, kad scamorza tai ožkos pieno sūris… nors jis iš tikrųjų karvės pieno. Štai kai kurių populiariausių mūsų šalyje itališkų produktų tapatybės kortelės, kad padėti išsiaiškinti pagrindiniuose atvežtuose iš Italijos produktuose.  
Labiausiai Lietuvoje yra mėgiamas sūrių karalius Parmigiano Reggiano DOP. Lietuvoje šį sūrį dažnai pateikia kaip užkandį prieš pagrindinius patiekalus, arba prie vyno taurės, kaip aperityvą.  Šis sūris būna skirtingo brandumo nuo 12 mėn. iki 36 mėn. Jaunas parmidžiano sūris yra labai plačiai vartojamas italų kasdieninėje mityboje. Vaikams ruošiamas daržovių sultinukas ir prieš pateikiant tarkuojamas parmidžiano, tiesiai į sriubytę, sūris išsilydo ir suteikia skonio sriubai, o vaikams - energijos ir baltymų. Minkomi mėsos kukuliukai ir, žinoma, į mėsos masę įmaišomas tarkuotas parmidžiano sūris. Jau nekalbu apie beveik visų rūšių makaronų patiekalus, kurie prieš valgant pagardinami tarkuotu parmidžianu, (aut. pastaba. tik retai žuvies patiekalai). O žaliam jautienos karpačio su permatomomis parmidžiano sūrio drožlėmis pagaminti imamas jau ilgiau brandintas arba labai senas parmidžiano sūris. Kai valgote parmidžianą ir jaučiate tam tikrą girgždesį tarp dantų, tai reiškia, kad šis sūris yra ilgiau brandintas, su laiku jame atsirado brandintam sūriui būdingi kristaliukai. 
Mozzarella di bufala campana DOP, arba stalo perlas, kaip jį mėgsta vadinti italai. Šis šviežias sūris yra gaminamas pieno iš Italijos regiono Campania, auginamų buivolų pieno. Tik mozzarella di bufala Campana yra apsaugotas ženklu DOP (it. denominazione di origine protetta) (liet. kilmės pavadinimo apsauga) ir jo gamyba yra labai kruopščiai kontroliuojama. Šis sūris turi būti gaminamas tik iš šviežio viduržiemio jūros regijonų veislės buivolių pieno. Pienas turi patekti pas sūrio gamintoją per dvylika valandų nuo melžimo: krešėjimas coagulazione išgaunamas pridedant į iki 33-36 ° C įkaitintą pieną natūralių fermentų. Tokiu būdu gaunama La cagliata varškė suskaidoma iki graikinio riešuto didumo grūdų, kurie yra brandinami siero serume 5 valandas, iš kurių vėliau 95 ° C vandens temperatūroje susiformuoja ilgos juostelės, kurias gamintojai gerai išmaišo tam tikrais įrankiais ir supjausto, o tada rankomis padaro įvairaus dydžio sūrio kamuoliukus. Kurie yra laikomi šaltame geriamame vandenyje ir sūryme. Pakuojama mozzarella di buffala kartu su savo gaminimo skysčiu. Šis sūris turi gležną baltą blizgantį paviršių, jis yra labai minkštas, todėl jį paprastai galima perpjauti šakute. Perpjovus ir prispaudus sūrį matysite kaip iš minkšto vidaus išteka mažytis kiekis pieno fermentų kvapą turinčio siero skysčio. Ši konsistencija labai maloni gomuriui – išorinis sluoksnis kietesnis, o vidus tirpstantis. Sūrio skonis yra ypatingas ir delikatus: truputį sūrus, truputį pikantiškas, bet svarbiausia, nepaliekantis jam abejingų. Šis sūris yra valgomas tik kambario temperatūros ir jokiu būdu ne šaltas. Mozzarella di bufala yra labai riebus ir kaloringas produktas, todėl valgyti jį kiekvieną dieną nederėtų. Šio sūrio galiojimo terminas yra labai trumpas, kadangi ruošiant mozzarella nenaudojami konservantai ir sūris yra nebrandintas.
 Labiau paplitęs ir plačiau panaudojamas virtuvėje mozzarella di bufala brolis, kitas sūris - Mozzarella. Tai karvių pieno sviežias sūris, kuris yra daugiausia gaminamas Italijos pietuose. (Puglia, Campania, Calabria, Molise, Basilicata, Abruzzo, Lazio). Jis gaminamas panašiai kaip ir aukščiau aprašyta mozzarella di bufala. Gaminama tam tikra technika pašildant pieną su natūraliais fermentais, ir formuojant rankomis sūrio kamuoliukus. Šis šviežias sūris yra naudojamas salotoms, picos darymui, įvairių patiekalų pagardinimui. Be konservantų mozzarella galioja penkias dienas nuo jos pagaminimo momento.  
Labai populiarus Prosciutto di Parma DOP vytintas kumpis, kuris daromas iš specialių veislių kiaulių, auginamų Parmos apylinkėse, kurios yra ypatingai šeriamos ir tūkinamos parmidžiano sūrio išrūgomis. Parmos kumpyje yra mažai cholesterolio ir daug baltymų. Kumpis tinka ir vaikams, kurie beje jį labai mėgsta. Jis lengvai virškinamas, turi nepakartojamą saldžiai-sūrų skonį, kuris ir pavergė visą gurmanų pasaulį. Labai svarbu, kad parduotuvėje, kur perkamas kumpis jį galėtų kuo ploniau supjaustyti, nes be pjaustymo mašinos išlaikyto kieto kumpio gabalą bus sunku supjaustyti plonomis riekelėmis, o pjaustyti jį peiliu storais gabalais tolygu kumpio skonio ir viso kumpio nužudimui. Klasikinis užkandis su Parmos kumpiu – tai plonai pjaustytas kumpis su melionais arba figomis (tai labai populiaru vasarą, kai nesinori valgyti karštų patiekalų), taip pat  į plonus kumpio griežinėlius įvyniotas ožkų minkštas sūris, arba mozzarella sūris. 
Labai skanus ir dietinis kumpis yra Bresaola della Valtellina. Tai sūdyta ir brandinta jautienos mėsa. Žalia mėsa yra sūdoma plieno rezervuaruose, be druskos pridedami ir malti pipirai bei aromatinės žolelės. Sūdymo periodas trunka iki dvidešimt dienų, kas keturias dienas mėsa yra masažuojama ir perkeliama į naujas talpas (nuovi contenitori) ir yra pašalinamas sūdymo skystis. Vėliau mėsa yra plaunama ir įspaudžiama į naturalias ar dirbtines žarnas ir siunčiama džiovintis ir vėliau brandintis. Bresaola yra vienas iš mažiausiai riebalų turinčių šaltų mėsos gaminių. 
Gorgonzola yra vienas populiariausių pelėsinių sūriu Italijoje. Jis yra ruošiamas iš nenugriebto karvių pieno. Yra gaminamas Lombardijos regijone, Milano, Como, Pavia ir Novara provincijose, o kilmė ir pavadinimas sūriui atiteko iš jo kilmės miestelio Gorgonzola netoli Milano. Šis sūris būna dviejų rūšių saldus (it. dolce) minkštas, riebus kreminis sūris. Ypatingo skonio, būdingai lengvai aštrokas, ir aštrus (it. piccante) stipraus aštraus skonio, kietesnės, trapesnės konsistencijos. Gorgonzola yra puikus aperityvas, picos pagardas, su salotomis, o populiariausia šio sūrio interpretacija Lombardijos regijone yra polenta (košė iš kukurūzų miltų) su gorgonzola sūriu. Paragaukite minkštą, kreminį gorgonzolą su saldžiomis kriaušėmis ir įsimylėsite šį sūrį. 
Aceto balsamico Tradizionale di Modena - balzaminis Modenos actas yra dar viena svarbi itališkų produktų korta. Nėra kito panašaus į šį actą, kurio skonis kinta nuo rugštoko iki saldaus, o konsistencija kinta nuo nelabai skystos ir likerinės. Šis actas yra gaminamas pagal tam tikrą technologiją, laikantis taisyklių ir senos receptūros. Yra dviejų rūšių affinato – išlaikytas bent dvylika metų ir extravecchio išlaikytas bent dvidešimt penkeris metus. Čia yra kalbama apie teisiškai apsaugotą produktą, turintį DOP ženkliuką. Be šio vertingo produkto komercijoje galima rasti ir aceto balzamico di modena IGP, arba acto imitacijų. Be to labai populiarus yra acto kremas. Balzaminis actas yra naudojamas kaip salotų pagardas, tirštesnis su parmidžiano sūrio gabaliukais, puikiai dera su persikais, braškėmis ir tropiniais vaisiais. Puikiai tinka su kiaušiniais ir Bretanės  austrėmis. Bent dvylikos metų išlaikyto balzaminio acto kaina yra keturi šimtai eurų už litrą. 
Ricotta – tai lietuviškos varškės brolis. Šis pieno produktas yra gaminamas iš karvių, avių, ožkų ir buivolių pieno. Ši varškė yra visai kitokio skonio nei gaminamos Lietuvoje. Ji bus panaši į saldųjį lietuvišką varškės sūrelį, joje nėra grudelių, ir skonis yra minkštas, neutralus, visai nerūgštus. Todėl ricotta gerai tinka ir saldiems ir sūriems patiekalams gaminti. Ji nėra labai kaloringa, todėl siūloma dažnai vartoti, turi daug baltymų. Ricotta būna sūdoma ir džiovinama. Tai populiari technika pietų Italijos regijonuose. Tokia ilgiau galiojanti ricotta vadinasi ricotta salata. Pats žinoiausias pasaulyje patiekalas, kuriame naudojama ricotta salata yra pasta alla Norma. tai Sicilijos vizitinė kortelė. 
Itin tyras alyvuogių aliejus. Skaniausias ir sveikiausias aliejus, kurį galima surasti. Olio extravergine di Oliva (olio EVO) yra sveika vartoti sergantiems diabetu, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, kurie serga ateroskleroze. Jis kupinas antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais mūsų organizme. Aliejus yra puikiai virškinamas, gerina kepenų ir žarnyno veiklą. Geras aliejus EVO, išspaustas iš sveikų ir prinokusių alyvuogių išsaugo savo savybes dvejus metus. Jį reikia tinkamai saugoti. Svarbiausia, kad į butelį patektų kuo mažiau deguonies, kai jo nenaudojate būtinai stipriai užsukite kamštį. Taip pat jį reikia saugoti nuo saulės spindulių ir laikyti aliuminio dėžėje arba tamsaus stiklo buteliuose. Kai perkate aliejų, pirkite jį tik tokio stiklo buteliuose, permatomas stiklas, pro kurį matosi nuostabi aliejaus spalva, greitai tokiame butelyje pasikeis. 

PASTA e BASTA!!! 
Pasta, arba Italija. Tikriausiai nėra kito maisto, kuris galėtų taip efektingai identifikuoti ir suvienyti daug Italijos gastronomijos sielų. Italijai atiteko istorinis ir pagrindinis vaidmuo išplatinant ir įtvirtinant makaronų kultūrą. Italijos teritorijoje susikryžiavo dvi tradicijos: senoji romėnų, plačių šviežiai darytų makaronų tradicija, kepamų orkaitės karštyje pridedant tik pomidorų padažo tarp sluoksnių; ir artimųjų rytų, išvystyta arabų, siaurų ir pailgų makaronų, kurie išdžiovinami galėjo būti ilgai saugomi, (ir būtent dėl to, kad sausi, jie, buvo verdami verdančiame vandenyje). 
Pirmasis makaronų fabrikas buvo įkurtas Trabìa mieste, arabiškos kultūros Sicilijos regione jau 12 amžiuje. Po to gimė Ligurijos regione („paste di Genova”). Šis fabrikas išliko šimtmečiais kaip patikima gurmanų Meka. Vėliau fabrikai gimė Toskanos, Apulijos regionuose, Neapoly.  
Makaronai, ( itališkas žodis pasta, plačiau ir geriau atitinka sąvoką), rodos, padaryti specialiai, metaforiškai apibūdinti, Italijos gastronomijos stilių vienovę ir įvairovę. Makaronų tešlai gaminti yra naudojami beveik visada tie patys produktai, dažniausiai miltai ir vanduo, bet pati pasta susiskaido į šimtus skirtingų formų, kiekviena, kurių yra skirta konkrečiam tikslui, kiekviena forma lydi konkrečius padažus. Makaronų įvairovė nuo senų laikų yra laikoma šalies brangenybe. Galima aptikti visokiausių formų: apvalios, kaip vermicelli ar maccheroni, kai kurie tuščiaviduriai, kiti ne, dar kitokie platūs kaip lasagne, arba mažuliukai ir apvalūs kaip mille fanti, kiti plokšti ilgi ir siauri kaip tagliolini... ir dar ir dar galima vardinti farfalle peteliškes, penne – plunksnos, ką tik išvardinti ir dar kitų formų šimtai, yra pagaminti, kaip jau minėjau iš tos pačios pirminės materijos. Iš tikrųjų vienoda pirminė materija duoda visai skirtingus rezultatus, šiam patiekalui draugiją palaiko skirtingi padažai. Pradėkime ragauti skirtingų formų makaronus pagardintus vienodai pvz. sviestu ir tarkuotu parmidžiano sūriu. Spaggečių šakutė neturės to paties skonio kaip penne  plunksnos. Kramtyti storą spaggetį nebus tas pats, kaip kramtyti labai ploną, o lygūs makaronai skirsis nuo dryžuotų. Itališka pasta yra padaryta, tam, kad parodyti mums, kad forma ir medžiaga yra labai stipriai susipynusios, beveik sutampa. Nėra medžiagos be formos, o formos be medžiagos irgi būti negali.  
Pasta gali reikšti italų gastronominės kultūros padalinimą, kurį italai sugebėjo maksimaliai išnaudoti, panaudojant tradicijų skirtumus ir sukuriant daug skirtingų tapatybių. Pasta tarnauja tam, kad parodytų gastronominės tapatybės skirtumus, apibrėžtų šimtus jos pavidalų, įrodantų, kad gastronominė tapatybė gali būti daugialytė ir tuo pačiu vienintelė. Tuo ir yra įspūdinga makaronų paslaptis. 
Gal tik italas gali suprasti, kodėl su padažu bolognese negalima valgyti spagečių (Italijoje sutiksite tagliatelle con ragu alla bolognese), arba su pesto (malto baziliko, aliejaus, druskos, pinoli kedro riešutėlių ir česnakų padažas) su pesto valgysim trumpas trofie. O spagečius ragausim su česnakais, aliejumi EVO ir aitriaisiais pipiriukais, alla carbonara su kiaušiniu ir šoninės gabaliukais. Orecchette - ausytes valgysim tik tai su pomidorų padažų arba su cime di rapa. O kiek egzistuoja rūšių įdarytų makaronų... ravioli, tortelli, tortellini, cappelletti ir tt. Kiekviena rūšis su savo padažu. Visa ši teorija yra patikrinta praktika: tam tikri padažai gerai susijungia su trumpa pasta, kiti puikiai apgaubia ilgą siaurą makaroną. 
Kitas italų sukurtas patiekalas, pavergęs visą pasaulį, žinoma yra pica (it. pizza), kurios yra sukurta įvairiausių variacijų. Nuo paprasčiausių tik su pomidorų padažu ir česnakais (marinara), arba su ančiuviais (romana), visų mėgstama su mozzarella sūriu ir bazilikais (margherita), iki daugiau užkrautų pvz. ant griliaus keptomis daržovėmis, pelėsiniu sūriu gorgonzola ir šviežia dešra ir tt. Gaminant picą itin svarbu turėti gerą tešlą, tešla yra mieline ir auga visą parą, arba netgi dvi paras.Picas gamina įvairiai: neapolitietiška storapadė ir normali plokščiapadė, vos kelių milimetrų storumo. Trumpai tariant, tikrai kiekvienas gali susirasti tinkamiausią ir mėgstamiausią sau picą. Svarbiausia yra ją suvalgyti karštą, ką tik iš krosnies. Italų nuomone, blogiau už šaltą picą gali būti jos pagardinimas majonezu ir ketčupu.  

Italijos regioninė virtuvė. 
Dėl šio didžiulio makaronų ir picos paplitimo visame pasaulyje, kas nesidomi italų virtuve, tas galvoja, kad gastronominė Italija - tai spageti su pomidorų padažu ir picos fabrikas. Be abejonės ir šitie patiekalai yra labai skanūs ir ne kiekvienas gali teisingai ir skaniai juos paruošti, bet toks Italijos gastronomijos įvaizdis būtų tikrai banalus ir netaisyklingas. Italijos gastronomija – tai lobis, ir  milijonai patiekalų, senovinių tradicinių receptų ir modernios virtuvės aromatinga pynė. 
Daugelyje šalių, ypač Europoje ir JAV, yra paplitę Itališkos virtuvės restoranai, kuriuose tuo pačiu metu įmanoma paragauti ir Bolonijos lazanijų, ir Milano risotto, ir Sicilietiską cassata, užsigerti didžiuliu puodeliu kavos, bet Italijoje tokios virtuvės nėra. Italijoje egzistuoja regionų, provincijų, miestų ir miestelių virtuvė. Skirtingi ingredientai, skirtingas jų sumaišymo būdas. Skirtingas ir maisto vartojimas pvz. Šiaurės Italijoje yra vakarieniaujama ankstyvą vakarą apie devynioliktą valandą, o Pietų Italijoje vos ne dvidešimt pirmą valandą. Šiaurės Italijoje galima aptikti italus geriančius arbatą, bet tik ne Pietuose, kur karaliauja vien kava. Šiauriečiai valgo daugiau mėsos, tuo tarpu pietiečių racione galima sutikti daugiau daržovių ir ankštinių augalų. Visų mėgstamas risotto gimė šiaurės Italijoje, kur yra daug ryžių plantacijų, bet išsiplėtė per visą „Bato“ teritoriją, tiesiog kiekviename regione risotto yra gaminamas su skirtingais ingredientais: šiaurėje su šparagais, įvairiais sūriais, pietuose su jūros gerybėmis, daržovėmis. 
Svarbiausia Itališkoje virtuvėje, nepriklausomai, ar tai avinžirniai su makaronais, ar tai baklažanų troškinys, ar tiesiog prinokę pomidorai su šviežia mozzarella, yra tai, kad stengiamasi panaudoti aukščiausios kokybės produktus. Populiari yra „nulinio“ kilometro teorija, kai raginama pirkti iš vietinių ūkininkų, galvijų augintojų, gerbti teritorijos gastronomiją. 
Kaip ir daugelyje atvejų, patirčių įvairovė yra gerbiama: kiekvienas receptas yra savaip „teisingas“ ir „autentiškas“, ir nėra prasmės klausti, kuris yra geriausias. Paragaukite visus, nuspręsite patys. Italija yra didžiulė ir jos puikus gastronominis palikimas priklauso visiems. 

Valgyti ne namuose. 
Visi, kurie moka skaniai gaminti namuose, nevengia valgyti ir restoranuose. Restoranai italus traukia ne tinginystė plušti prie puodų, ne nemokėjimas pasigaminti patiekalo, o naujų skonių ir poskonių paieška. Laisvalaikio praleidimo būdas. Italijoje valgymo restoranuose kultūra yra labai išsivysčiusi, vienas iš faktorių yra tas, kad daugelyje vietų galima tikrai labai skaniai pavalgyti, maistas yra geras, gėrimų pasirinkimas platus, o ir pasitenkinimas vakariene garantuotas. Be abejonės blogai pavalgyti gali tapti didele tragedija. 
Išsirinkti iš daugybės skirtingų restoranų nėra labai paprasta. Kur nueiti į trattoria, pizzeria, ristorante ar osteria? Trattoria - tai tipinis italų restoranas, atspindintis italų mentalitetą ir skonį. Dažnai italai suteikia pirmenybę paprastesniems patiekalams, bet labai aukštos kokybės. Trattoria dažnai gamina moteris, kuri suteikia patiekalams naminės virtuvės dvelksmą. Meniu nebus labai ilgas, tačiau patiekalai bus šviežiai pagaminti, paragauti galima vietinių ypatybių. Čia dažniausiai siūlomas pilstomas vynas, stalai serviruojami labai paprastai, tvyro jaukumas ir kvepia namų alinka. Pizzeria suteikia galimybę pavalgyti neišleidžiant daug pinigų, be picų didžiulio asortimento pizzeria galima paragauti užkandžių, salotų ir desertų. Pizzeria yra labai neformali vieta, kur dažnai susirenka jaunimas. Eiti į ristorante Italijoje dažniausiai reiškia pavalgyti skirtingai, ne taip kaip namuose. Patiekalai, priklausomai, nuo restorano pasirinkimo, bus labiau išdirbti, papuošti. Aplinka elegantiška, didelis vynų pasirinkimas. Dažniausiai pasirenkami specializuoti restoranai, kuriuose gaminama arba žuvis, arba mėsa. Bar - tai pagrindinė italų susitikimo vieta. Susitinka du draugai ir sako: „einam į barą kavos”, nueina išgeria keliais gurkšneliais espresso ir keliauja toliau. O gerame bare, tai kaip bičių avily: visi skuba į darbą, skaito šviežutėlius laikraščius, aptaria politiką, sportą prie puodelio capuccino ar espresso ir sviestinio ragelio (it. brioche). O nedideliuose miesteliuose vakarais bare susirenka vietiniai senyvo amžiaus gyventojai, kurie žaidžia kortomis ir bendrauja. Tikrai nėra dienos, kad italas neapsilankytų bare. 
Taip ir prabėga darbų ir įvairios veiklos kupina diena, prasidedanti pusryčiais bare ir pasibaigianti lėta bei ištaiginga vakariene. 
P.S. O aš atsikelsiu ryte ir sulauksiu savo uošvienės skambutį, kuri tikrai paklaus „ Ką jūs valgysite šiandien?“, kas labiau gali pabrėžti Italijos maisto kulto kultūrą? 

Trofie pietietiškai. receptą ruošiau GERAS SKONIS zurnalo vasaros numeriui



Trofie alla mediterranea

400 g. šviežių makaronų trofie

Padažui

400 g baklažanas (gerai, jeigu violetinis sicilietiškas)
400 g cukinijų
1 kg moliuskų jūrų šukučių (it. vongole)
300 g krevečių
česnako skiltelė
prinokusių vyšnynių pomidoriukų dešimtis
petražolių ir mėtos lapelių
itin tyro alyvuogių aliejaus
druskos

·       Išplaukite baklažaną ir cukinijas, supjaustykite mažais gabaliukais. Apkepinkite aliejuje, pasūdykite.
·       Moliuskus (šviežiai pirkti moliuskai it. vongole yra paliekami mažiausiai kelias valandas plautis sūriame vandenyje) įdėkite į puodą ir kaitinkite, kol kriauklės atsivers. Tuomet iškart nuimkite nuo ugnies, nes pervirti moliuskai praranda savo skonį. Išimkite iš puodo moliuskus, o jų skystį perkoškite.
·       Didelėje keptuvėje apkepinkite išspaustus česnakus, supjaustytus pomidoriukus, nuluptas krevetes, sukapotas petražoles ir mėtos lapelius.  Įpilkite moliuskų skystį ir patroškinkite dvi minutes.
·       Išvirtus makaronus nukoškite ir dėkite į keptuvę su krevetėmis, išmaišykite, pridėkite moliuskus ir keptas daržoves. Viską patroškinkite kelias minutes, kad makaronai sugertų visus aromatus.
·       Patiekite iškart.


Buon appetito da Viktorija Mele



2012 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

Pomidorų sriuba su duona ir krevetėmis



Pappa al pomodoro con gamberi

Pomidorų tyrė su krevetėmis

500 g. labai prinokusių pomidorų
320 g (8 vnt.) didelių krevečių
50 g. svogūnų
Duonos ( čia reikėtų surasti lietuviškoje rinkoje pavidala toskanos duonos, tokie nesūdyta balta duona)
Česnakai
Baltas sausas vynas
Rozmarinai
Extravergine alyvuogių aliejus
Druska, pipirai

·       Nuplėškite krevečių galvas ir nulupkite uodegas. Susmulkinkite 25 g svogūno. Apkepinkite valgomajame šaukšte aliejaus. Pridėkite krevečių galvas bei uodegas ir apkepinkite. Įpilkite baltojo vyno stiklinę ir leiskite išgaruoti. Įpilkite 400 g. vandens, užvirinkite ir virkite 20 min. Nuimkite nuo ugnies, perkoškite skystį, prispauskite krevečių galvas šakute, kad išeitų visas skystis.
·       Paimkite vieną didelę riekę duonos (apie 60 g.) Apkepinkite ją orkaitėje 200-250 °С, supjaustykite kubeliais.
·       Keliuose šaukštuose aliejaus apkepinkite likusią dalį svogūno, įberkite pipirų, po 2 minučių įdėkite pomidorus, supjaustytus gabalėliais, ir troškinkite apie 20 min. Pridėkite krevečių filtruotą skystį, duonos kubelius ir virkite toliau apie 20 min., kol duona išbrinks.
·       Supjaustykite krevečių uodegas gabaliukais ir apkepinkite aliejuje su smulkiai sukapotu česnaku ir rozmarinu apie tris minutes.
·       Serviruokite pomidorų košę karštą arba kambario temperatūros su krevetėmis.


Buon appetito da Viktorija Mele receptas Geras Skonis zurnalui 


2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Naujas GERO SKONIO numeris, noriu jį pareiklamuoti




Po didelės pertraukos, mano straipsnis pasirodys vasaros Gero skonio numeryje. Labai džiaugiuosi ir kviečiu skaityti. Be mano pasakojimo apie Itališkos virtuvės tradicijas, galėsite išbandyti naujus receptus, gausite daug kitos įdomios informacijos apie vyną,  skanų maistą, "skanias vieteles" ir tai tiesiog kvepiančio popieriaus ir gražaus formato žurnalas, kurį smagu šiaip vartyti. 

2012 m. liepos 1 d., sekmadienis

Kepenų flanas su troškintomis paprikomis. Флан из печени с гарниром из паприк




Kepenų flanas su troškintomis paprikomis

400 g. jautienos kepenų
250 g. žalių paprikų
100 g. pieno
80 g. duonos
20 g. svogūniukų
2 kiaušiniai
EVO aliejus
Druska


  1. Sumalti kepenis su kiaušiniais, pienu ir druskos žiupsneliu. Įpilti mišinį į keturias suteptas aliejumi formeles (h. 5 cm, diametras 8 cm) ir kepti orkaitėje  vandens vonioje, na kaip ir kitus flanus kepame pvz. Paprikų 140 C apie 30 minučių.
  2. Supjaustyti paprikas, nuvalyti sėmenis, supjaustyti svogūniukus ir apkepinti aliejuje kelias minutes, pridėti supjaustytas paprikas, išmaišyti ir pasūdyti. Troškinti 5 minutes ant vidutinės ugnies. Jeigu reikia įpilti nedaug vandens ir troškinti dar 10 minučių.
  3. Iškeptus flanus serviruoti ant paprikų patalų su paskrudinta grill duona.

Buon appetito da Viktorija Mele 

+++++++++++++++++++++

Флан из печени с гарниром из паприк

400 g. телячъей печени
250 g. зелёных паприк
100 g. молока
80 g. хлеба
20 g. лука
2 яйца
оливкового масла
соли


1. Смалоть печень с яйцами, молоком и посолить. Разлить в цетыре помазаные маслом формочки  (h. 5 cm, диаметр 8 cm) и печь в духовке на водяной бане, 140 C около 30 минут.

2. Порезат и почистить от семян паприки, порезать лучёк и пасировать на оливковом масле несколько минут. Добавить паприки, перемешать и посолить. Тушить 5 минут на среднем огне. Если нужно добавить немного воды и тушить ещё  10 мин.
3. Испёкшийся флан сервировать на подушке из тушоных паприк с обжареными на гриле хлебцами.

Buon appetito da Viktorija Mele

2012 m. birželio 28 d., ketvirtadienis

Spaghetti su pomidorų padažu ir bazilikais.

Elementaru, Watson !!!! 

Klasikinis patiekalas, paprastas, lengvas, gerai virškinamas ir ką pridurti... tikrai labai skanus. Kartais ieškome visokiausių sudėtingų receptų, naudojame daugybę ingredientų, o nesame išbandę labai paprastų patiekalų. Pasidaryti labai skanų pomidorų padažą nėra paprasta, nes reikia nuolat ragauti, kad nebūtų ''nedavirta'', pervirta, per daug rūgštu. 

Jeigu tai vasara - ir gaminame iš šviežių saldžių pomidorų pachino sousas bus labai gardus, bet ne mažiau skanus gaunasi ir pagamintas iš konservuotų pomidorų žiemos laiku, tik be abejonės konserva turi būti labai geros kokybės. 

mums reikės skiltelės česnako, pusės svogūno, juos labai smulkiai sukapoti, net mikseriu sutrinti iki košės konsistencijos. (čia mano variantas, nes pomidorų padažą dažnai gamina be česnako). Apkepinti košytę šešiuose šaukštuose EVO aliejaus (Extra vergine Olive) ir įmaišyti supjaustytus pomidorus be odos (500 g.), arba konservą (500 g.), troškinti ir pasūdyti, jeigu jaučiate, kad pomidorai nėra labai saldūs, įberkite šaukštelį cukraus ir išmaišykite, troškinkite apie dvidešimt minučių, tuo metu išvirkite spaghetti makaronus. Likus penkioms minutėms iki troškinimo pabaigos įmeskite rankomis suplėšytus baziliko lapelius ir gerai išmaišykite. Pauostykite savo rankas... pasakiškas bazilikų aromatas, ypač, jeigu jie auga jūsų namuose. Nukoštus makaronus sumaišykite su padažu ir padarykite porcijas. Papuoškite šviežiais bazilikais ir pagardinkite tarkuotu parmidžianu. 

Buon appetito da Viktorija Mele 


Įdaryti artišokai


Asmeniškai aš artišokus mėgstu bet kokioje interpretacijoje. Šitie yra ypač gardūs.
mums reikės artišokų, nuimkite išorinius kietus lapus ir nupjaukite viršūnę.
Išplaukite artišokus rugščiame vandenyje t.y. su išspausta citrina. Tada sudėkite juos į skardą, kuri turi būti būtent tokio dydžio, kad patalpintų artišokus, kad juos reikėtų įspausti, sakykim. Turi būti vienas prie kito prispausti. Į skardą įpilkite daržovių sultinio ir trupučiuką aliejaus. Inde suplakite kelis kiaušinius, saują tarkuoto parmidžiano sūrio, arba pecorino, jei patinka, aliejaus kelis šaukštus, ta mase reikia užpilti artišokus taip, kad masė pateiktų tarp lapelių. Pabarstykite tarkuotais džiuvėsiais ir kepkite orkaitėje 180 С apie keturiasdešimt minučių.

Buon appetito da Viktorija Mele 

2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

mini vaniliniai morengiukai karštiems vakarams pasaldinti



Kaip pamiršau ant foto užrašyti svetainės adresą ir pavadinimą nebeprisimenu, bet jau taisyti visai nenoriu, šimis dienomis yra tiek tiek tiek darbų, mokslų, karščio, veiklos su dukra... Kad galėčiau ir užmigdi šią akimirką prie kompiuterio. Bet morengiukai tai yra laaaaaaaaaabai skanūs. Esu gaminusi pagal skirtingus receptus, skirtingos būna cukraus ir baltymų proporcijos, bet šią (jeigu jau publikuoju) reiškias GARANTUOJU :D 

Turėjau nedaug baltymo kiaušinio, ir ką gi, macarons? neeeee... paprasti morengiukai. Tokių mini prikepsite, o serviruoti galėsite su mėgstamu kremuku, su ledais, arba kaip papuošimą tortui, čia jau skonio reikalas. 

dviejų kambario temperatūros baltymų
125 g smulkaus baltojo cukraus
vanilės ankštis 

baltymus išplakti iki pūtų konsistencijos, tada įdėti po šaukštą cukraus ir toliau plakti, kol cukrus nepasibaigs o morengų masė nepasidarys blizganti. pridėti  vanilės sėiklas iš per pusę perpjautos vanilės ankšties nugriebtas peiliu. jeigu įsižiūrėsite pirmojoje foto matosi ant morengo juodi taškeliai tai sėklos vanilės, o ne foto kameros defektai :D 
Taigi su konditerio kišenės pagalba, arba tiesiog šaukštelių, ant nuklotos kepimo popieriumi skardos išspauskite morengiukus, ne didesnius už penkių litų monetas. 
Įdėkite kepti į šiltą orkaitę 120 С temperatūros ir kepkite morengiukus apie valandą. Morengai turi džiūti o ne kepti, turi išlikti balti ir gražūs. Kai išimsite iš orkaitės palikite atvėsti, tada morengai gerai atšoks nuo skardos. 



Buon appetito da Viktorija Mele

vištienos kotletukai su cukinijomis ir morkomis



Štai koks beveik vasariškas patiekaliukas, kuris tikrai patiks vaikučiams ir be abejonės suaugusiems. Kaip dažnai darau, gamindama dukrai, įmaišau, paslepiu daržoves mėsos ir žuvies patiekaluose, nes ne kiekvieną dieną mano vaikas vienuodai reaguoja į daržoves lėkštėje... kartais valgo, o kartais net nepaliečia. O mano, kaip geros mamos pareiga, valgydinti augantį organizmą natūraliais vitaminais. Ir šiaip morkos ir cukinijos suteikia tokio saldumo ir gaivumo patiekalui. 

mums reikės 

vienos smulkiai maltos vištienos krūtinėlės
vieno kiaušinio 
pagal skonį apie keturis šaukštus tarkuoto parmezano sūrio
vienos žalios smulkiai tarkuotos morkos
vienos mažos smulkiai tarkuotos cukinijos
apkepintų maltų duonos džiųvėsių
druskos
extravergine alyvuogių aliejaus
du šaukštus pieno



Sumalkite mėsą, permalkite du kartus. Sumaišykite su žaliomis tarkuotomis darzovėmis, tarkuokite labai smulkia tarka. Pasūdykite, įmuškite kiaušinį, suberkite paskrudintus keptuvėje be aliejaus džiūvėsius, įmaišykite aliejų, pieną, viską gerai išmaišykite.  Suformuokite kotletukus, pabarstykyte džiūvėsiais ir kepkite nedideliame kiekyje aliejaus, arba  ant kepimo popieriaus orkaitėje. Ir skanaukite. 


Buon appetito Viktorija Mele 





2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis

RISOTTO SU JŪROS GERYBĖMIS



1 kg. įvairių jūros gerybių (krevetės, langustinai, kalmarai, nedidelės sepijos)
1 kg. šviežių midijų
500 g. moliuskų vongole
500 g. ryžių Carnaroli
alyvyogių aliejaus extravergine
1/2 stiklinės baltojo sauso vyno
česnakų skiltelė
kelios saujos pomidoriukų pachino arba ciliegino
druskos, čili pipiriukų, kapotų petražolių
vieno svogūno, morkos, salierų koto.

Išvalykite jūros gerybes. Supjaustykite kalmarus, sepijas, krevėčių ir langustinų galvas nuplėškite, nuimkite kiautus. 
Nuvalytas daržoves supjaustykite ir apkepinkite puode. dėkite krevečių ir langustinų kiautus bei galvas, užpilkyte pusantro litro vandens ir virkite apie valandą. Filtruokite. Tai bus mūsų žuvies sultinys. 

kitame puode kaitinkite moliuskus, kai atsivers jų kriauklės, moliuskus išimkite, o gautą skystį filtruokite. 

Keptuvėje aukštais kraštais įkaitinkite nedaug aliejaus, išspauskite česnaką, supjaustykite čili pipiriuką, arba kelis džiovintus ir apkepinkite, įdėkite ir ankščiau išvalytas jūros gerybes bei pomidoriukus. Apkepinkite, įdėkite ryžius ir maišydami apkepinkite juos, kol neįgers visą aliejų. Tada  įpilkyte vyną ir leiskite išgaruoti. Įpilkyte samtį žuvies sultinio ir samtį moliuskų filtruoto skysčio. Ir maišykite, kai tik ryžiai įgers skystį, įpilkyte dar kelis samčius. Taip iki tol, kol ryžiai nebus pagaminti. Galiausiai, įberkite šviežiai sukapotas petražoles ir gerai išmaišykite, paragaukite risotto, jeigu reikia pasūdykite. Įmaišykite moliuskus ir serviruokite. 

Buon appetito da Viktorija Mele







2012 m. balandžio 29 d., sekmadienis

Cukinijų parmigiana light


Kas geriau už pavasariu kvepiančias dienas, ir kas geriau už pavasarines daržoves ant mūsų stalo. 
Patiekalą, kurį noriu pateikti jūsų dėmesiui šiandien, paruošti yra labai paprasta. Ir gardinti galima pagal savo skonį. 

man prireikė vieno su puse kg. cikinijų, na aš labai didelę skardą pripildyti turėjau. 
tarkuotų džiūvėsių 
alyvuogių aliejaus
druskos
tarkuoto parmigiano sūrio
virto kumpio, labai plonai papjaustyto
mozzarella sūrio
vandens

Visas procesas yra labai elementarus. Paimkite skardą, kurioje gaminsite apkepą. 
Įjunkite orkaitę ir įkaitinkite ją 180 C. Cukinijas supjaustykite pagal ilgį, aš tai su tokia nuostabią tarka darau, kurios pagalba yra labai paprasta vieno storumo gabaliukus gauti. Mozzarella sūrį arba supjaustykite kubeliais, arba rankomis tiesiog suplėšykite, tą patį su plonai supjaustytu kumpiu (draugai vegetarai gali puikiai ir be kumpio). Taigi į suteptą aliejumi skardą klojame cukinijas, tada jas visas sutepame aliejumi ir pabarstome druska, džiūvėsiais, parmigiano sūriu, dedame mozzarella gabaliukų, kumpio. Ir vėl tokį pat sluoksnį pakartojate. Aliejus, druska, džiūvėsiai, parmigiano, mozzarella, kumpis. Sluoksnių kiekis priklauso nuo turimų produktų kiekio ir skardos aukščio. Paskutinį sluoksnį pabarstykite tarkuotu parmigiano sūriu. Į skardą įpilkyte nedaug vandens, apie vieną cm. Ir kepkite apie keturiasdešimt minučių, vėl gi, priklauso nuo apkepo aukščio, kuo ma-iau sluoksnių padarėte, tuo mažiau laiko reikės, kad iškeptų. Pirmą pusvalandį kepkite padengus aliuminio folija, po to ją nuimkite ir kepkite likusį laiką be folijos. 

Buon appetito da Viktorija Mele 

PS šioje foto pavaizduotam apkepui naudojau bresaola kumpį, bet asmeniškai skaniau su virtu kumpiu. 

2012 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

Šokoladinis tortas.



Labai šokoladinis tortas. Toks tortas labai patiks šokolado fanams, riebus kremas, tirpstantis burnoje biskvitas...

sviestas kambario temperatūros 200 g.
kakavos milteliai 50 g.
šokoladas ar pieniškas arba kartusis, aš naudojau pienišką 100 g.
miltai 200 g.
pienas 50 g.
kepimo milteliai 8 g.
kiaušiniai kambario temperatūros 5 vnt.
cukrus 200 g.
druska žiupsnelis

Pirmiausia, ištirpinkite šokoladą arba mikrobangėje, arba ant garų vonios. Tada mikštą sviestą suplakite su cukrumi, kai pasidaro vientysa masė pradėkite dėti po vieną kiaušinį, kiekvieną naują kiaušinį įmuškite tik įsitikinę, kad prieš tai įmuštas yra gerai išmaišytas "įgertas". Gausite minkštą kremą. Tada į kremą įpilkite jau ištirpintą ir nebe karštą šokoladą ir druskos žiupsnelį, ir gerai išmaišykite. Kitame dubenėlyje prasijokite miltus su kakavos milteliais ir kepimo milteliais. Sumaišykite miltų masę su šokoladiniu kremu ir pienu, pakaitomis, gerai išmaišykite. Sutepkite sviestu dvidešimt dviejų cm. diametro kepimo formą ir pabarstykite miltais. Įpilkyte tešlą ir kepkite apie valandą 180 C įkaitintoje orkaitėje. Patikrinkite mediniu pagaliuku torto centre. Atvėsinkite.
jeigu norite galite jį puikiai valgyti ir be jokio kremo, pabarstykite cukraus pudra ir pateikite, kaip pyragą pusryčiams.

Jeigu norite torto, tai štai kremas.

sviestas 30 g.
šokoladas gabaliukais 250 g.
grietinėlė 250 g.

Įpilkyte grietinėlę į puodą ir kaitinkite su sviestu iki pat virimo, kai tik norės užvirti nuimkite nuo ugnies ir įberkite šokoladą gabaliukais, gerai maišyklite, kol šokoladas neištirps ir visa masė neatvės. Dubenį padėkite ant šalto vandens vonios ir elektriniu mikseriu suplakite iki tirštos konsistencijos. Jeigu konsistencija nėra pakankamai tiršta, tai palaikykyte šaldymo kameroje kelias minutes, tada vėl suplakite ir sutepkite tortą. Suteptą tortą papuoškite šokolado drožlėmis, na papasčiausiai patarkuokite šokoladą, ir laikykite kelias valandas šaldytuve, kad gerai sustingtų.

Buon appetito da Viktorija Mele

........................................


2012 m. kovo 28 d., trečiadienis

Kepta žąsis su kriaušėmis


Mergaitė ir degtukai Hans Christian Andersen
„...  ir atsipeikėjo su nudegusio degtuko likučiu rankose. Uždegė dar vieną : ir šis užsižiebė ir kai jo šviesa  nukrito ant sienos, siena tapo skaidri ir permatoma kaip marle. Mergaitė pamatė priešais save, kambaryje stalą  padengtą gražia, sniego baltumo, staltiese, padobintą brangiu Kinišku porcelianu, ant stalo skleisdama aromatą stovėjo kepta, įdaryta džiovintomis slyvomis ir obuoliais, žąsis... „


KEPTA ŽĄSIS SU KRIAUŠĖMIS IR DŽIOVINTAIS ABRIKOSAIS

Ingridientai 12                                
·       Žąsis 4, kg.
·       Kriaušės 6 mazos
·       Džiovinti abrikosai 300 g.
·       Nedideli raudonieji svogūnai 3
·       Maži apelsinai 2
·       Morkos 2
·       Salierų kotai 2
·       Daržovių sultinio 300 g. + stikline
·       Sauso baltojo vyno
·       Miltų
·       Rozmarino • Šalavijų
·       Keli lauro lapai • Mairūnų
·       Sviesto
·        druskos
·        pipiru




(autorės pastaba : . nesugebėjus atrasti žasies, aš naudojau antį ir vietoje žasies riebalų dėjau sviesto )
Baltajame vyne mažiausiai penkias valandas marinuokite džiovintus abrikosus. Prie žąsies išeinamosios angos nupjaukite susikaupusius riebalus. Nuplaukite žąsį, jos vidų įtrinkite druska ir suskaldytais pipirais, t.y. pipirų zirneliais. Įdarykite šalavijų šakelėmis, timais, mairūnais, supjaustytais į keturias dalis apelsinais, nuluptais 3 saldžiaisiais svogūnais, dviem lauro lapeliais ir rozmarino šakele. Užsiukite išeinamąją angą ir kaklo srityje esančią angą. Tvirtai suriškite žąsies šlaunis ir sparnus, sutepkite minkštu sviestu, pabarstykite druska ir pipirais, padėkite į skardą aukštais kraštais ir kepkite 190 laipsnių temperatūroje apie 25 minutes., aplaistykite  400 g. vyno ir pridėkite į skardą 2 rozmarino šakeles, supjaustytus: morkas, salierus ir  supjaustytą į ketvirtis svogūną. Į skardą, bei ant pačios žąsies sudėkite jos riebalų gabaliukus. (aut.past. jeigu kepate antį, naudokite sviestą) tęskite kepimą dar  40 mnučių. Taigi apipilkyte žąsį 300 g. sultinio, uždenkite aliuminio folijos lapu ir sumažinus orkaitės temperatūrą iki 150 laipsnių kepkite dar 40 minučių. Kai iškeps, išimkite žąsį ir palikite ant lėkštės nenuimant aliuminio folijos lapo. Filtruokite skystį likusi po kepimo ir supilkyte į mažesnę skardą, į ją dėkite išplautas ir juostelėmis nuskustas kriaušes, bei marinuotus abrikosus ir troškinkite orkaitėje  180/190 laipsnių temperatūroje  20 minučių.  Išimkite vaisius, likusį skystį perpilkyte į keptuvę ir kaitinkite, kai pradės virti praskieskite viena vyno bei viena vandens stikline, pataisykite druska, po 2/3  minučių įmaišykite pusantro valgomojo šaukšto miltų sumaišytų su tiek pat sviesto ir virkite toliau dar  3  minutes (padažas). Serviruokite su kriaušėmis bei abrikosais, atskirai pateikiant padažą. 


Buon appetito da Viktorija Mele

2012 m. kovo 27 d., antradienis

Dar viena gardi moliūgų sriuba



Pelenė  Charles Perrault
„ Staiga atsidarė durys ir įėjo senutė, Pelenės krikšto motina. Ji buvo burtininkė ir labai mylėjo savo krikšto dukterį.
- Neverki, vaikeli! – tarė senutė. – Aš atėjau tavęs nuraminti. Tu nė kiek neblogesnė už savo seseris ir daug turtingesnė už jas: tavo nuolaidi, mylinti širdis brangesnė už auksą.
Atnešk iš daržo patį didžiausią moliūgą – mes rasime jam tokius papuošalus, kad visi nustebs.
Kai Pelenė atnešė moliūgą, burtininkė tarė:
 Tau reikia karietos, – štai ji! – ir perpjovus moliūgą išėmė iš jo auksinę karietą.“


ŠVENTINĖ MOLIŪGO SRIUBA SU SLUOKSNIUOTOS TEŠLOS ŽVAIGŽDUTĖMIS

Ingridientai aštuoniems                               
·       Moliūgas 4 kg.
·       Sluoksniuota tešla g. 250
·       Grietinėlė g. 200
·       Svogūnas g. 150
·       Porai g. 120
·       Didelės krevėtės 8
·       Kiaušinio trinys 1
·       Daržovių sultinys 2 l. ir truputi daugiau
·       Lauro lapai 3
·       Sviesto keli šaukštai
·       Tarkuotas parmigiano sūris
·       Sauja pistacijų
·       Aliejus extravergine
·       Druska
·       karis                                                                                                                                                                                                                                                              

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 

Išplaukite moliūgą ir gražiai nupjaukite viršūnę. Kraštą išpjaukite banguotai. Moliūgo forma mums tarnaus sriubine. Išskobkite moliūgą ir pasiimkite vieną kilogramą minkštymo, žinoma išėmus sėmenis. Susmulkinkite svogūną ir porą ir pakepinkite juos didesniame puode su trimis šaukštais aliejaus extravergine ir vienu šaukštu sviesto, pridėkite tris lauro lapus ir pakepinkite tris minutes. Pridėkite supjaustytą moliūgą ir pakepinkite kelias minutes. Tada užpilkyte daržovių sultiniu, uždenkite dangčiu ir virkite keturiasdešimt minučių nuo užvirimo. Tada išimkite lauro lapus ir su elektriniu smulkintuvu sumalkite ir įpilkite grietinėlę, pridėkite druskos bei kario. Tuo metu iš sluoksniuots tešlos išpjastykite žvaigždutes su atitinkama formele sausainiams. Patepkite kiaušinio tryniu praskiestu truputėliu vandens ir pabarstykite tarkuotu parmezano sūriu. Kepkite orkaitėje 190 C temperatūroje apie dvidešimt minučių. Keptuvėlėje ištirpinkite sviesto gabaliuką ir įmeskite suskaldytas pistacijas bei krevetes, apkepinkite vieną minutę, įpilkyte pusę stiklinės sultinio ir patroškinkite dar apie tris minutes. Į kiekvieną lėkštę įdėkite po krevetę ir užpilkite sriuba, papuoškite sluoksniuotomis žvaiždutėmis.             


Buon appettito da Viktorija Mele